Lygiai prieš savaitę apturėjau vakarą balete. Kokį antrą ar trečia kartą gyvenime, kiek atmintis neapgauna. Kad nesu baletui atsidavęs asmuo, bylo ne tik apsilankymų jame kiekis, bet ir menkutis gėdingas faktas, kad iki paskutinio momento nebuvau tikra, ar Raudonoji Žizel – baletas ar visgi opera. Netgi truputį tikėjaus, kad opera, nes maniau, jog tokiu būdu bus lengviau suprasti esmę (sugebėjime interpretuoti – žodžiai vs. šokio judesiai, maniau, kad laimėtų žodžiai).
Atsilankymo Operos ir baleto teatre rezultatas pranoko lūkesčius – 2:15h trukmės reginys ir pusvalandžio pertrauka visiškai neprailgo, atmosfera labai puiki, vieni žmonės labiau, kiti kukliau, bet visgi pasipuošę, visur aplink gurkšnojami visokie vynai ir šampanai (kas, matyt, ir nulemia milžiniškai eiles iki wc per pertrauką), lempos iš vidaus atrodo taip pat iškilmingai kaip ir iš išorės, visur šviesu, kilimai raudoni, sienos raudonos, bilietų tikrintojai ir rūbinės darbuotojai su kostiumais, vaizdas pro langą į žiemišką Vilnių – žavesys, ypač Gedo pilis.
Persikėlus į salę – ir ten viską užskaitau. Orkestras baleto veiksmų metu – thumbs up. Balerinos ir balerūnai labai gražiai šoka ir vaidina, kostiumai irgi puikūs, apšvietimas – nice. Viską supratau! O pirmą veiksmą net nebuvom nusipirkusios programėlės, per pertrauką įsigijom – tai tada suprasti esmę proto išvis nereikia.
Susumavus, tikrai labai patiko ir po to dar kelias dienas vis džiūgavau. Manau, šį kartą reiks į Operos ir baleto teatrą grįžti greičiau nei po dešimtmečio. Dėkui puikiai kompanijai – mamai, ir bilietus įgijusiai Kristei iš Kenijos.
Per Yomayo teko du kartus pažiūrėt Black Swan trailerį, įkvėpta baleto, manau, kad pažiūrėsiu ir filmą.
Nuotraukas sugooglinau:
Labai smagiai žiūrėjosi klasikinės baltosios balerinos:
