Šian sukrapnojo lygiai du mėnesiai, kai pargrįžau iš Grecijos, šalies, kur dirbau po 65-70h (pirmają – 91h) per savaitę, buvau pamiršus, ką reiškia savaitgaliai, kur beveik nuolat karšta, kur yra neprasto grožio jūra, kur aplink jokių žmonių tik graikai (baliavojantys turistai dažniausiai tokie) ir albanai, turistaujantys skandinavai, dutch ppl, čekai/lenkai/slovakai, ir fakkin italai ir !!!!vienas valkata lietuvis!!!!. Nuklydo mintis. (Ir dar britai ir saujelė vokiečių).
Žodžiu, du mėnesiai, kaip grįžau. Koks pusantro, kai užsiregistravau darbo biržoj. Mėnesis ir kelios dienos nuo pirmo išsiųsto CV+motyvacinio. 3 dienos, kaip pradėjau bandyti darbuotis.
Būtų nemažutis melas teigti, kad darbo ieškojau aktyviai. Vedžiau truputį statistikos, kiek ir kur padariau pasisiūlymų ir kiekgi siūlymų sulaukiau neprašyta. Susumavus turėčiau pastebėti, kad jei viskas būt vykę tik viena kryptimi (mano iniciatyva), tai dar dabar sau laiminga miegočiau po vidutiniškai 11 valandų per parą, žiūrėčiau po ketvirtį Friends sezono per dieną, pakaitom klikinčiau gmail, fb ir cvonline, ir kartkartėm pailsėjimui pasižaisčiau mahjong.
Skaičiai:
- Pati siunčiau ir siūliausi – 10 kartų, 10cv ir 10 motyvacinių laiškų.
- Iš jų atsiliepė – 1. Į pokalbį dar nenuėjau, gal nueisiu.
- Man skambino ar kitu būdu ne mano iniciatyva siūlė pasimatymus 8 kartus.
- Iš jų 3 susiję su aktyviais pardavimais ar šiaip telefoniniu darbu – thank you very much…
- Buvau 5 pokalbiuose.
- Darbo biržos pasiūlymo nieks nenurungs - “ekonomisto ieško studium generale”.
Taip iškart ir poptelėjo - ”Va čia tai mano pašaukimas! SA–> SG”. Net repliką kokią sunku išspaust, kai pagalvoju apie tai, atrodo toks absurdas, kad tik neaiškūs veblenimai sukasi mintyse ir niekaip nesukurpiu savo minčių apie tai į padorų sakinį.
Ką supratau:
- jei turi savo cv visiems prieinamoje terpėje ir yra galimybė, kad sulauksi skambučių, reik stengtis iš lovos išsiverst iki 10:00, nes apie tada dažniausiai skambina, tai tenka ilgai krenkšti prieš atsiliepiant, kad nesuprastų, jog pažadino vidury sapno. Bet, manau, supranta.
- Šiaip geriau ilgai nemiegot, nes vos pabudus iš miegų ir paklaustas, ar domina pozicija ir ateisi į pokalbį, gali prisižadėti keisčiausioms įmonėms ir nepriimtinom pozicijom.
- Geriau apsibrėžt, kokio darbo tikrai nenori ir vos supratus, kad lenkiama į tą pusę, iškart atsisakyti. Mano atvejum – aktyvus pardavimai.
- Ne taip kaip aš, pabandyti susikoncentruot pokalbio telefonu metu, viską girdėt ir išklaust kertinių dalykų, susitaupys laiko (galima bus daugiau pažaist mahjong) nevažiuojant į pokalbį dėl darbo, kuris ir taip greičiausiai sutvertas kitam žmogui.
- Aš netikusi netikusi atsiliepinėtoja į skambučius, siūlančius darbo pokalbį, nes pakalbėjusi, padėjus ragelį ir pagooglinus suprantu, kad nesugebėjau išgirsti (nors pasitikslinu) įmonės pavadinimo, beveik instantly pamirštu 3 iš išvardintų kokių 4 siūlomų darbo aprašymo punktų ir žinoma sutinku ateiti į pokalbį.
