Roma – gal kam bus naudinga

Prieš savaitę nuskridom su mama į Romą. Buvo gal net gražiau nei pastarąjį kartą, kai ten lankiausi (2010 01). Visgi vasara daro savo – šviečia saulė, karksi paukščiai, visur žalia, parkuose gražu, žydi visokie žiedai, tai net aš, nelabai didelė augaliukų mylėtoja, turiu pripažinti, kad šįkart grožėtis Romoje teko ne tik visokio plauko pastatais ir griūvėsiais, bet ir šitais, taip sakant, na žodžiu, krūmais visokiais…

Bet ne apie tai aš kol kas norėjau papasakot, reiks palaukt, kol susiveiksiu priemonių perkelti geriausias nuotraukas kompiuterin. Visgi, užderėjus nebrangių skrydžių tiek Wizzair’u, tiek Ryanair’u iš Vilniaus į Romą pasiūlai, nemažai lietuvaičių plūstelėjo į lėktuvus. Kol neišblėso mano šviesi atmintis, norėjau pasidalinti keliais patarimais, jei jie kam nors palengvins dalią, bus džiugu. Tai štai:

Nusigavimas iš Rome Fiumicino airport’o (arba Leonardo Da Vinci) į Romos centrą.  

  • Prieš važiuodama skaičiau, kad galima nuvykti Leonardo express traukiniu už 14 eurų ir tai greičiausiai yra visiška teisybė.
  • Ale o bet tačiau, jei esate studentas, suvalkietis ar šiaip taupesnis žmogus, galite rinktis važiuoti su Airport Shuttle Bus, šis variantas kainuos dvigubai pigėliau – 8 eurai į vieną pusę, arba 15 eurų, jei perki bilietą pirmyn ir atgal iškart. Ir visai patogu.
  • Kur bazuojasi Shuttle bus? Išlindus iš oro uosto Arrivals pro duris, pasisukus 45 laipsnių kampu į dešinę (nereikia pereit gatvelės) reikia eiti tiesiai tiesiai tiesiai, kol prieisit tokia kind of autobusų stotį su keletą autobusų aikštelių, ten sukinėsis visokie italai su kelininko liemenėmis ir siūlys jums bilietus į autobusus, tai vat ten ir galit pirkti. Gali būt, kad jie net nebus sukčiai, kaip kad mano mama bandė mane įtikinti :)
  • Shuttle Bus dažniausiai išvyksta iš pirmųjų aikštelių, yra keletas skirtingų įmonių vėžinančių iki Romos, nežinau didelio skirtumo, matyt, jo ir nėra, bet mes vykome štai šitais Sit Bus Shuttle ir viskas buvo gerai. Tinklapyje galite rasti ir tvarkaraščius, tiek iš/į Fiumicino, tiek Ciampino oro uostų.
  • Beje, nebūtina važiuot iš oro uosto iki pat Termini stoties, važiuojant iš Fiumicino, autobusas dar stabteli ir Piazza Cavour, kas yra visai netoli upės ir Vatikano, mum ten lipt buvo gerokai patogiau.

Saugokitės apgavikų „madam! do you need an English-speaking guide“:

  • Nesakau, kad visi jie bjaurūs melagiai, bet geriau per daug jais nepasitikėt.
  • Pateikiu pavyzdį iš Vatikano muziejų.  O su jais, beje, yra toks dalykas, kad sekmadienį nedirba išvis, o šiaip dienomis bilietų kasos dirba iki 16:00, o pats muziejus iki 18:00. Pradeda dirbt lyg ir nuo 9:00. 
  • Va ką mum pasakojo gidė, jauna panelė, prie Vatikano bandžiusi susišaudyti žmonių, kuriuos norėtų paguide’inti (liet. pagaidinti (indeed)). Stovi ji sau prie Šv. Petro bazilikos aikštės kampo nuo kur prasideda ilgas kelias link įėjimo muziejun ir tauškia: „uuu, madam, kalbate angliškai? prancūziškai? dar kitaip? manau, jums reikia gido. Nes, žinokit, tiesiog baisi situacija, dabar yra 15h, o jūs dar esate ne viduj, o prie įėjimo laukia 3h ilgumo eilė! o kasos dirba iki 16h, ir, žinokit, labai gali nutikt, kad Jūs išvis nepateksit šian į tą nuostabią patalpą, imagine that?! O ir šiaip normali bilieto kaina žmogui 20eurų, va va, matot popierių, viskas oficialu, o vat su mum, eitume tiesiai į muziejų, jokių eilių ir tik 40eurų per person!“. Sakau jai, kad mama nekalba angliškai, tai tada ji man pasiūlė pavertėjaut mamai. Nu taip, galvoju, bargain tiesiog būtų.
  • Atsisakėm, bet nutarėm patikrint, kaip toj eilėj žmonėm sekasi stovėt. Galvojam, gal kas jau alpsta, vandens nunešim. O iš tiesų – ėjom ėjom (nes kelias iki įėjimo į muziejų netoks ir trumpas), žmonių tikrai nemažai ėjo su mum kartu, bet kaip ėjom taip sėkmingai ir patekom vidun. Prie keletos veikiančių kasų stovėjo po max tris žmones. Mamai paėmėm bilietą už 15 eurų, aš su ISIC gavau reduced už 8 eurus. Neslėpsiu, kad šiek tiek norėjosi grįžti, susirasti tą mergaitę ir švelniai vožtelt per jos gražų žandą. Stovi sau žemėj, kurią Popiežius pro balkonėlį gali matyti, ir taip meluoja…

Alus brangus, vynas liejasi laisvai.

Pasiimkit dėl visa ko Mezymo, Smectos ir angliuko. Niekad nežinai, ant kokio maisto ten užtaikysi.

Pasiimkit kremo nuo įdegio. Nebent norit turėt turisto įdegį.

Galit dar kokį skėtį pasiimti. Padės prisidengti nuo saulės ir atsikratyti žmogeliukų, zujančių aplink, šūkaliojančių „umbrella“ . Jei visgi sugalvosite nusipirkti rytietišką skėtuką, turėkit omeniuj, kad nuo 5 eurų (vaikščiojančiųjų siūloma kaina) iki 3 eurų (stacionariuose „kioskuose“ esanti kaina) nusidėrėt yra privalu.

O šiaip tai viskas ten puiku! Gal kada pasidalinsiu nuotraukom. Arrivederci, kaip sako Brad Pitt’as.

Leave a comment »

Roxette!

Koncertai yra gerai, labai labai gerai! Taip gerai, kad net apsakyt sunku.

Jau dabar kiek prablėsę atsiminimai, kaip jaučiausi po Aerosmitų, bet žinau, kad tikrai buvo omOigod ir woOow, amazing (ne tik buvo, bet ir sudainavo „Amazing“) ir awesome. Taip jaučiuosi ir dabar, praėjus 5 dienom po Roxettų. Kad visą laiką labiau jaučiu nostalgiją brolio paauglystės muzikai, o ne visokiem BSB & stuff, tai seniai aišku, bet nesitikėjau, kad bus taip puiku.

Apie Roxettų Marie ligas ir nelaimes susižinojau tik pasiskaičius daug straipsnių jau po koncerto.  Aišku, kad smegenų auglys ir atitinkami dalykai po operacijos paliko žymių ir klausantis dabartinių life performancų ir tų iš the 90s skirtumas tikrai matomas, bet dar kartą įsitikinau, kad stovint pilnoje arenoje ir turint tiek mažai klausos kaip aš, kažkokios atlikimo technikos, natų ištempimai ir kiti briedai yra taip giliai nusišvilpt, kad tikrai giliai. Nieko nepastebėjau ir liko tik geriausi atsiminimai ir super emocijos.  Gaila tik, kad ekranų nebuvo, tai sunkoka prizoomint veidus atlikėjų.

Po pirmadienio kiekvieną dieną klausau dangerous, the big l, joyride, opportunity nox, ai, ir dar almost unreal! gal kiek ir juokinga turėtų būt kolegom, kai užsimiršusi pradedu švelniai mykt po nosim, bet tai negi man gaila. IšYouTubinau visus sukeltus video iš koncerto Vilniuje, jei žiūrėčiau nebuvus koncerte, tai būtų pffff… O dabar žiebia šypsnį.


Beje, kai žmonių gauja garsiai plešia kokią dainą, tai gana įspūdinga, bet nelabai gražu klausyt aplinkinių mūkimo. Bet kai žiūri filmuotą medžiagą, tai net ne taip ir blogai, va Must have been love iš Vilniaus:

Tai gal tiek to mano pakrykštavimo šįkart. Kitas turėtų atsirasti gegužės 31d, po Scorpions. Va čia irgi dalyvavusio smagus pasidžiaugimas koncertu ir dar pavardino visą playlist’ą, 21 daina sakyčiau nemažai, bet ir tai visos žinomiausios nesutilpo.

Fan report from Lithuania: A dream come true! – The Daily Roxette

Ir kaipgi be mano 1.3 megapixeliais darytų nuotraukų:


Comments (1) »

Įspūdžiai iš darbo Vol.1 (aka. parduotą vasarą prisiminus)

Pasiknisau po draft’us ir radau kažkada (matyt, savo prabangiame būste su užuolaida vietoj durų) kurptą bandymą pasipasakoti, kaip man sekėsi lenkt nugarą Grecijos kaimuke. Žinau, kad čia old news, bet tai ką jau čia.

Tai štai įspūdžiai iš mano antrojo darbo Pargoje as a sales person juvelyrinių dalykų parduotuvėje, kurioje kainos nustatomos iš akies. Let the draft begin:

„Pastaruoju metu pradėjau mąstyt apie tai, nuo ko priklauso mano nuotaika čia. Tai kadangi labai nemažai suvokiamo laiko (kai nemiegu) praleidžiu darbe, laisvo laiko praktiškai nelabai smarkiai turiu, priėjau prie išvados, kad nuotaika smarkiai priklauso nuo to, kaip jaučiuosi darbe. O darbe jaučiuosi įvairiai. Tada pamąsčiau, nuo ko priklauso mano jautimąsis darbe ir visai nesunkiai supratau, kad nuo to, kokia nuotaika vyrauja mano bosės kūne ir sieloj. Nes dauguma klientų man visai patinka, nepatinka tik kai kurie graikai ir italai, o gal visgi, tiksliau pasakius – beveik visi graikai ir italai. Anyway, vis tiek daugiausia mano savijauta priklauso nuo bosės.

Būtų idealu, jei ji visada būtų smagi ir nestresuotų, ir nebūtų pavargus. Ale bet tačiau, kai esi graikė (čia jau iškart prideda freakiškumo taškų) ir dirbi visą vasarą nuo gegužės iki spalio be išeiginių po n-iolika valandų per parą, tai gal ir nestebina piktumas, burbėjimas ir prikibimas prie smulkmių kokių.

Bet kadangi stengiuos būti supratinga, tai nenorėčiau neįmanomo (kad ji visada būtų puiki), o esmė, kad labai norėčiau, kad ji turėtų tokį staminos/džiugesio stulpelį, kuris būtų įvertintas kokiais pardavimais už 500 eurų per dieną. Tada šnai, parduodi kokį laikrodį už 150 eurų ir, žiū, ji jau nebe tokia bjauri. Dar kas sugalvoja nusipirkti pobjaurius auskarus už 30 eurų ir žiedą už 25 – jau ir visai pakenčiama. Tada dar greitai kokiai drūtai graikei perkaitusiai saulėje susišviečia, kad tie didžiuliai kvadratiniai akiniai nuo saulės baltais rėmeliais yra mados viršūnė – va jau ir gali plius minus ramiai gyvent likusį vakarą.“

Draft’as baigiasi. Aišku, joks staminos stulpelis neegzistavo, todėl kiekvieną dieną reikėjo baugščiai laukti, kada mano miela graikiška bosė pratrūks burbėt ir liet piktumus visur aplinkui. Po kurio laiko apsipranti, bet vis tiek nėra malonu turėt tokią bambioškę šalia. Praėjo 4 mėnesiai, o man vis tiek nemalonu atsiminti tą moterį, nepatiko man ji (o man patinka tikrai daug žmonių) tai gal aš visgi ir ne tokia supratinga.

Patirtis Graikijoje padeda daug labiau vertinti tai, ką dabar turiu Lietuvoje. Ačiū Jums, o bjaurieji išnaudotojai grecai.

Vienas iš mano most entertaining užsiėmimų – Lietuvos vėliavos sukonstravimas iš ICE watches dėžučių:


Leave a comment »

Baletas yra gerai!

Lygiai prieš savaitę apturėjau vakarą balete. Kokį antrą ar trečia kartą gyvenime, kiek atmintis neapgauna. Kad nesu baletui atsidavęs asmuo, bylo ne tik apsilankymų jame kiekis, bet ir menkutis gėdingas faktas, kad iki paskutinio momento nebuvau tikra, ar Raudonoji Žizel – baletas ar visgi opera. Netgi truputį tikėjaus, kad opera, nes maniau, jog tokiu būdu bus lengviau suprasti esmę (sugebėjime interpretuoti – žodžiai vs. šokio judesiai, maniau, kad laimėtų žodžiai).

Atsilankymo Operos ir baleto teatre rezultatas pranoko lūkesčius – 2:15h trukmės reginys ir pusvalandžio pertrauka visiškai neprailgo, atmosfera labai puiki, vieni žmonės labiau, kiti kukliau, bet visgi pasipuošę, visur aplink gurkšnojami visokie vynai ir šampanai (kas, matyt, ir nulemia milžiniškai eiles iki wc per pertrauką), lempos iš vidaus atrodo taip pat iškilmingai kaip ir iš išorės, visur šviesu, kilimai raudoni, sienos raudonos, bilietų tikrintojai ir rūbinės darbuotojai su kostiumais, vaizdas pro langą į žiemišką Vilnių – žavesys, ypač Gedo pilis.

Persikėlus į salę – ir ten viską užskaitau. Orkestras baleto veiksmų metu – thumbs up. Balerinos ir balerūnai labai gražiai šoka ir vaidina, kostiumai irgi puikūs, apšvietimas – nice. Viską supratau! O pirmą veiksmą net nebuvom nusipirkusios programėlės, per pertrauką įsigijom – tai tada suprasti esmę proto išvis nereikia.

Susumavus, tikrai labai patiko ir po to dar kelias dienas vis džiūgavau. Manau, šį kartą reiks į Operos ir baleto teatrą grįžti greičiau nei po dešimtmečio. Dėkui puikiai kompanijai – mamai, ir bilietus įgijusiai Kristei iš Kenijos.

Per Yomayo teko du kartus pažiūrėt Black Swan trailerį, įkvėpta baleto, manau, kad pažiūrėsiu ir filmą.

Nuotraukas sugooglinau:

Labai smagiai žiūrėjosi klasikinės baltosios balerinos:

Comments (1) »

2010 in review

The stats helper monkeys at WordPress.com mulled over how this blog did in 2010, and here’s a high level summary of its overall blog health:

Healthy blog!

The Blog-Health-o-Meter™ reads Wow.

Crunchy numbers

Featured image

A Boeing 747-400 passenger jet can hold 416 passengers. This blog was viewed about 5,500 times in 2010. That’s about 13 full 747s.

In 2010, there were 35 new posts, growing the total archive of this blog to 126 posts. There were 169 pictures uploaded, taking up a total of 89mb. That’s about 3 pictures per week.

The busiest day of the year was April 27th with 88 views. The most popular post that day was Ohoj! Wie geht’s?.

Where did they come from?

The top referring sites in 2010 were puras.wordpress.com, facebook.com, efsa.lt, Google Reader, and google.com.

Some visitors came searching, mostly for karamele.wordpress.com, svyturys, svyturio baltas, heidelberg, and snicelis.

Attractions in 2010

These are the posts and pages that got the most views in 2010.

1

Ohoj! Wie geht’s? September 2009
2 comments

2

Sapnavau alų… November 2009
2 comments

3

To do list February 2010
15 comments

4

Travian! March 2010
7 comments

5

Baltic Pride May 2010
1 comment

Leave a comment »

Fakkeriai.

Man labai pikta. O kai tam tikras topic’as mane supykina, tai aš nesugebu sklandžiai dėstyti minčių ir pateikti normalių argumentų tuo klausimu, belieka purkštauti ir gūžčioti pečiais (ir ne šiaip, o taip labai smarkiai ir ekspresyviai). Šį kartą tas topic’as – korupcija ir kyšiai. Jofana, kaip nervina. Kaip žmonės gali būti tokie *mf’ers*!?

Nori tikėk, nori ne, nori abejok tyrimo patikimumu, nori nelabai, ale, va anot 2010 metų Pasaulinio korupcijos barometro reZULtatų, Lietuva labiau korumpuota nei Rumunija, Vengrija ar Graikija, tai jau nedžiugina. Europos Sąjungoje esam pirmusiausi - straipsnis.

Transparency International, jei kada kuo galėčiau jum pasitarnauti, here I am.

Galėčiau tai nuskusčiau plikai visas kyšininkes darželių vedėjas.

Jei netyčia, kas iš mano pažįstamų kada į ką nors panašaus įsiveltų, atsižadėsiu. O prieš atsižadėdama įduosiu. Taip ir žinokitės.

STT „Karštoji linija“ visą parą - (8 5) 266 3333

Kysiai.ltpranėšk apie kyšį!

Leave a comment »

Darbo paieškų ypatumai

Šian sukrapnojo lygiai du mėnesiai, kai pargrįžau iš Grecijos, šalies, kur dirbau po 65-70h (pirmają – 91h) per savaitę, buvau pamiršus, ką reiškia savaitgaliai, kur beveik nuolat karšta, kur yra neprasto grožio jūra, kur aplink jokių žmonių tik graikai (baliavojantys turistai dažniausiai tokie)  ir albanai, turistaujantys skandinavai, dutch ppl, čekai/lenkai/slovakai, ir fakkin italai ir !!!!vienas valkata lietuvis!!!!. Nuklydo mintis. (Ir dar britai ir saujelė vokiečių).

Žodžiu, du mėnesiai, kaip grįžau. Koks pusantro, kai užsiregistravau darbo biržoj. Mėnesis ir kelios dienos nuo pirmo išsiųsto CV+motyvacinio. 3 dienos, kaip pradėjau bandyti darbuotis.

Būtų nemažutis melas teigti, kad darbo ieškojau aktyviai. Vedžiau truputį statistikos, kiek ir kur padariau pasisiūlymų ir kiekgi siūlymų sulaukiau neprašyta. Susumavus turėčiau pastebėti, kad jei viskas būt vykę tik viena kryptimi (mano iniciatyva), tai dar dabar sau laiminga miegočiau po vidutiniškai 11 valandų per parą, žiūrėčiau po ketvirtį Friends sezono per dieną, pakaitom klikinčiau gmail, fb ir cvonline, ir kartkartėm pailsėjimui pasižaisčiau mahjong.

Skaičiai:

  • Pati siunčiau ir siūliausi – 10 kartų, 10cv ir 10 motyvacinių laiškų.
  • Iš jų atsiliepė – 1. Į pokalbį dar nenuėjau, gal nueisiu.
  • Man skambino ar kitu būdu ne mano iniciatyva siūlė pasimatymus 8 kartus.
  • Iš jų 3 susiję su aktyviais pardavimais ar šiaip telefoniniu darbu – thank you very much…
  • Buvau 5 pokalbiuose.
  • Darbo biržos pasiūlymo nieks nenurungs - „ekonomisto ieško studium generale“.

Taip iškart ir poptelėjo - “Va čia tai mano pašaukimas! SA–> SG“. Net repliką kokią sunku išspaust, kai pagalvoju apie tai, atrodo toks absurdas, kad tik neaiškūs veblenimai sukasi mintyse ir niekaip nesukurpiu savo minčių apie tai į padorų sakinį.

Ką supratau:

  • jei turi savo cv visiems prieinamoje terpėje ir yra galimybė, kad sulauksi skambučių, reik stengtis iš lovos išsiverst iki 10:00, nes apie tada dažniausiai skambina, tai tenka ilgai krenkšti prieš atsiliepiant, kad nesuprastų, jog pažadino vidury sapno. Bet, manau, supranta.
  • Šiaip geriau ilgai nemiegot, nes vos pabudus iš miegų ir paklaustas, ar domina pozicija ir ateisi į pokalbį, gali prisižadėti keisčiausioms įmonėms ir nepriimtinom pozicijom.
  • Geriau apsibrėžt, kokio darbo tikrai nenori ir vos supratus, kad lenkiama į tą pusę, iškart atsisakyti. Mano atvejum – aktyvus pardavimai.
  • Ne taip kaip aš, pabandyti susikoncentruot pokalbio telefonu metu, viską girdėt ir išklaust kertinių dalykų, susitaupys laiko (galima bus daugiau pažaist mahjong) nevažiuojant į pokalbį dėl darbo, kuris ir taip greičiausiai sutvertas kitam žmogui.
  • Aš netikusi netikusi atsiliepinėtoja į skambučius, siūlančius darbo pokalbį, nes pakalbėjusi, padėjus ragelį ir pagooglinus suprantu, kad nesugebėjau išgirsti (nors pasitikslinu) įmonės pavadinimo, beveik instantly pamirštu 3  iš išvardintų kokių 4 siūlomų darbo aprašymo punktų ir žinoma sutinku ateiti į pokalbį.

Comments (1) »

Cat’s In The Cradle

Vakar netyčia (visgi greičiausiai tyčia) per M1 Plius (šauni stotis) užgrojo dainą. Labai pažįstamą dainą, bet visai nepažįstamą versiją.

Pradėjau googlint ir va tai tau YouTube’as mane per trumpą laiką jau antrą kartą nuvylė. Gerai, kad radau šį puikų blog’o post’ą - Cat’s in the Cradle (14 songs), kur radau parsisiųst visas 14 versijų :

Black Jack – Cats In The Cradle (Reggae Mix)
Bob Rivers – Cat In The Kettle
Dmc – Just Like Me Feat Sarah Mclaughlin
Finn Kalvik – Ride Ranke – norvegiškas pokštas.
Garth Brooks – Cats In The Cradle
Harry Chapin – Cat’s In The Cradle
Iain MacKintosh – The Cat’s in the cradle (Live in Glasgow)
Johnny Cash – Cat’s In The Cradle
Rex Allen Jr – Cat’s In The Cradle
Ricky Skaggs – Cat’s In The Cradle
Rockstar Supernova Dilana – Cat’s In The Cradle
Sarah Mclaughlin – Just Like Me (Feat. Dmc) (Will-I-Am Of Black Eyed Peas Mix)
Ugly Kid Joe – Cat’s In The Cradle
Uptown Feature – Cat’s In The Cradle

Mano ausį patraukusi daina - Black JackCats In The Cradle (Reggae Mix). Manau, kad visai įdomus variantas:

Tačiau mano mėgstamiausia vis dar Ugly Kid Joe. Ir manau, kad lyricsai labai gražūs, indeed.

Leave a comment »

Seno roko baras

OK, there is a challenge!

Suraskit ir pasakykit man gi kas nors pagaliau, kur galėčiau rast Vilniuje tokį barą:

  • Būtų alaus. Balto alaus. O jei dar ne tik lietuviško, tai iš vis OsOm.
  • Būtų jauku ir patogu pasėdėt.
  • Būtų ne picerija.
  • Barmenai ir padavėjai(-os) būtų atsipūtę, bet paslaugūs ir draugiški.
  • Ir esmė – grotų seną gerą roką ir panašiai smagias dainas.

Senas geras rokas ir panašiai smagios dainos mano supratimu yra - Aerosmith, Guns N’ Roses, The Rolling Stones, Genesis kokia viena kita daina,  Ugly Kid Joe (oj, kaip mėgstu šitą), Metallica, U2, Bryan Adams, The Killers, Kings Of Leon ir šiaip visokios pavienės oldschool’iškos dainos, kaip šios:

Robert Palmer – Bad Case Of Loving You (1979)

Eurythmics – Sweet Dreams

Spiderbait – Black Betty

Soundgarden – Black Hole Sun

Down Under – Men At Work

Mando Diao – Dance With Somebody

Ir taip toliau, ir panašiai…

Ačiū!

Comments (6) »

Sukaktuvė

Vis ruošiuos ir ruošiuos ką nors parašyt/aprašyt čia, ale kaip nesigauna, taip ir neišstenu nieko. Bet pamesiu keletą nuotraukų ta proga, kad sukrapnojo mėnesis kaip esu čia. Prieš 2 dienas. Beje, laikas kuo toliau, tuo greitėliau slenka, tai visai gerai. Jau tuoj įkopsiu į viešnagės Pargoje vidurį.

Šian su Krist apturėjom valgio su kava besėdint ant vadinamojo lieptelio pakrantėj prie laivų, tai nuotraukos štai:

Ji:

Aš (bandau rodyt, kad pagurklis pamažėjo):

Tiltukas, kur valgėme ir šiaip ten tinkamės:

Kasdienis kelias darban:

Jūra, kurioj vis dar esu maudžiusis vieną kartą:

Pakaks. Daugiau nuotraukų feisbuky.

Comments (2) »

Follow

Get every new post delivered to your Inbox.